Elektromobilių ir branduolinės energijos industrija – kas tenai vyksta?

Elektromobilių ir branduolinės energijos industrija – kas tenai vyksta?

Įmonė „Įkrautas“ rūpinasi ne tik patikimiausiais elektromobilių (EV) įkrovimo sprendimais. Didelė dėmesio dalis skiriama visuomenės edukacijai. Tikslas yra padėti geriau suprasti visą EV industriją. Todėl, dar visai neseniai, atsirado idėja sukauptomis žiniomis pasidalinti ne tik įrašuose socialinėje erdvėje, tačiau ir kitu formatu – tinklalaidėje. Joje šešių metų patirtimi su „Tiesiog Podcast‘o“ autoriumi Vytautu Astromsku dalinosi vienas iš įmonės „Įkrautas“ įkūrėjų – Paulius Gūžys.  

Paulius Gūžys apie elektromobilių ir branduolinės energijos industriją
Paulius Gūžys – vienas iš įmonės Įkrautas įkūrėjų

Kas yra „Įkrautas“? 

Pokalbio pradžioje nuskambėjo natūralus klausimas – „Kas Jūs ir ką veikiate?“. P. Gūžys paaiškino, kad šiuo metu EV ir jų įkrovimo sprendimai visuomenei yra vis dar naujovės, kurias žmonėms reikia „prisijaukinti“. Ta įrodo ir VĮ „Regitra“, ir Europos statistikos duomenys – Lietuvoje, kol kas, vos du automobiliai iš tūkstančio yra varomi elektra. Taigi, tai vis dar inovacija, kuri sukelia daug klausimų bei baimių. Šiame kontekste „Įkrautas“ misija yra supažindinti žmones su industrija, elektromobilio įkrovimo procesą padaryti, kuo paprastesnį ir, žinoma, padėti spręsti įkrovimo stotelių infrastruktūros klausimą Lietuvoje.  

Elektromobilių industrijos plėtra 

Pasak P. Gūžio, nors EV industrijai vos 10 metų, ji jau turi ne vieną pranašumą prieš automobilius su vidaus degimo varikliais (VDV). Pirmasis privalumas yra tas, kad elektromobiliai efektyviau panaudoja energiją. Net 80 – 90 proc. energijos keliauja į ratus, kai VDV pasiekia tik 40 proc. efektyvumą. Antrasis – elektromobilyje yra 100 kartų yra mažiau judančių detalių, o tai lemia minimalius aptarnavimo kaštus. Trečiasis – elektromobilis yra efektyvesnis mieste (automobiliai su VDV efektyvesni užmiestyje) , nes praktiškai nenaudoja stabdymo kaladėlių. Jos naudojamos tik ekstremaliomis situacijomis, kai stabdyti reikia mechaniškai. Įprastu atveju stabdymas atliekamas vidiniu inverteriu. Tokiu būdu elektros energija grąžinama atgal į bateriją. Taigi, jei Jūsų kasdieniai maršrutai apsiriboja tik miesto teritorijoje, tai puikus būdas važiuoti ekonomiškiau. Vidutiniškai elektromobilis sunaudoja 15-20 kWh/100 km. Užmiestyje elektros sunaudojimas yra didesnis, nes išvystomas didesnis greitis. Taip pat, didžioji dalis elektromobilių turi tik vieną pavarą ir dėl didelio greičio, variklis turi greičiau veikti, dėl ko krenta efektyvumas. 

Abu pašnekovai sutarė, kad prie tokios elektromobilių technologijų plėtros prisidėjo tokie žmonės, kaip įmonės „Tesla“ įkūrėjas  Elon‘as Musk‘as. Jis, parodė, kad ši inovacija yra pritaikoma kasdieniniame gyvenime. Žinoma, elektromobilių plėtrą skatina ir aplinkosaugos, globalinio atšilimo klausimai, kurie yra reglamentuoti įvairiais įstatymais. Pavyzdžiui, automobilių gamintojai turi atsižvelgti į CO2 išmetimo kiekį. Jis turi tilpti į nustatytas ribas. Kitu atveju, laukia didelės baudos, tačiau automobilių gamintojai radę tam sprendimą. Pavyzdžiui, „Tesla“ gamina tik elektromobilius, todėl baimintis dėl CO2 kiekio nereikia –  jie turi laisvų „kvotų“. Jos yra parduodamos kitiems automobilių gamintojams už mažesnę kainą nei baudos suma už viršytą CO2 kiekį. 

Elektromobilių baterijos vis efektyvesnės 

Technologijų plėtra neaplenkia ir elektromobilių baterijų. Jų galia didėja – į vieną kilogramą gali sutalpinti vis daugiau energijos. Tai lemia didesnį nuvažiuojamą atstumą, kuris, anot P. Gūžio, vienas svarbiausių klausimų ir baimių, kurias girdi iš klientų, tačiau baimintis nėra ko. Praktiškai visi elektromobiliai, kurie turi daugiau nei 60 kWh talpos bateriją, gali laisvai nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Palangos viena įkrova. Taip pat svarbus aspektas, kad palaipsniui baterijos pinga, o tai ypatingai svarbu, nes jos vienas brangiausių komponentų, neretai sudarančios iki pusės elektromobilio kainos.  

Svarbu žinoti ir tai, kad įstatymai gina vartotojų teises ir perkant elektromobilį, gamintojas baterijai suteikia 8 metų arba 160 000 km garantinį laikotarpį (priklauso nuo to, kas įvyks greičiau). Baterijos efektyvumas per tą laikotarpį negali nukristi mažiau 70 %. Pasiekus šį rodiklį, jau reikėtų galvoti apie baterijos keitimą, kadangi baterija tampa neprognozuojama (pvz. nuo 20 % baterijos likučio pasiekti 0 % gali greičiau nei įprastai). Tiesa, panaudotos baterijos nėra išmetamos. Jos gali tarnauti kaip avariniai energijos šaltiniai (dingus elektros energijai), arba kaip energijos talpyklos, pavyzdžiui – saulės moduliams. Taip pat, baterijos gali būti perdirbamos ir panaudojamos naujiems elektromobilių modeliams. 

O kaip įveikti ilgesnį atstumą paprasčiau? 

„Įkrautas“ vadovas P. Gūžys pasidalino dvejomis mobiliosiomis aplikacijomis, kurios palengvins planuojamas keliones ir ilgesnius atstumus pavers ne tokiais gąsdinančiais.  

Pirmoji mobilioji aplikacija – „ABRP“. Joje galima pasirinkti elektromobilio modelį ir apie jį bus pateikiama informacija. Tai apima vidutinį energijos sunaudojimo kiekį, maksimalaus greičio apskaičiavimą (jei reikia nuvažiuoti iki stotelės, o baterija senka, mobilioji aplikacija apskaičiuos, kokiu didžiausiu leistinu greičiu galima važiuoti, kad stotelė būtų pasiekta). Taip pat, galite sudėlioti maršrutą, rasti ne tik tikslias įkrovimo stotelių lokacijas, tačiau ir informaciją apie įkrovimo punktus, veiklas šalia jų ir net preliminarų įkrovimo laiką. 

Antroji mobilioji aplikacija – „Plugshare“. Ji rodo visus įkrovimo taškus. Žmonės gali pažymėti, kad atitinkamoje įkrovimo stotelėje krovė elektromobilį ir, kad sesija buvo sėkminga. Toki būdu, atsidarius informaciją apie stotelę, galima matyti, kas krovėsi ir kaip sekėsi. 

Branduolinė energija 

„Tiesiog Podcast‘as“ kūrėjas V. Astromskas supažindino su energetikos situacija pasaulyje. Jis pasidalino mokslinės konferencijos Belgijoje prisiminimais. Jos metu buvo nurodyta, kad pasaulinės energijos profilis yra pasiskirstęs taip: 5 – 6 % branduolinės energijos, 12 – 15 % vėjo bei saulės energija ir apie 1 % – kiti energijos šaltiniai. Didžiausioji likusi dalis – anglis ir dujos.  

Tačiau, dėl globalinio atšilimo rizikos ir pramonės plėtros veiksnių, per artimiausius dešimtmečius profilis keisis. Branduolinę energiją planuojama dvigubinti, vėją ir saulę paversti pagrindiniu energijos šaltiniu, o iškastinį kurą minimalizuoti ir naudoti tik išskirtiniais atvejais. Tik tokiu būdu, rizikos bus sumažinamos. 

V. Astromskas pateikė įdomių faktų apie branduolinę energiją. Ji yra efektyviausia energijos rūšis (efektyvumas siekia net iki 99%) ir visai neseniai jai suteiktas žalios energijos statusas. Taip pat dėl galimų incidentų nerimauti nereikia. Reaktoriai yra labai pažengę į priekį ir, įvykus gedimui, tai nesukeltų jokių padarinių, kadangi reaktorius yra iškart sustabdomas ir panardinamas į vandenį, kuris užkerta kelią tolimesnėms reakcijoms. 

Taigi, elektromobilių ir jų įkrovimo principų technologijos sparčiai žengia į priekį. Kaip bebūtų, šiuos žingsnius lydi baimės ir klausimai. Dėl praeities įvykių, abejonėmis apipinta ir branduolinė energija. Tiesa, nedaugelis žino, kad abi industrijos pasiekdamos neįtikima efektyvumą ir yra savo rinkos lyderės. Taip pat abi –  draugiškos aplinkai, kas ypatingai svarbu globalinio atšilimo ir taršos apribojimų kontekste.