Apie didelius automobilių parko atnaujinimus elektromobiliais skelbia ne tik valstybinės įmonės, bet ir privatus verslas. Kas skatina tokias permainas, ar jos gali būti patogios, ir neskausmingos pirminių investicijų prasme?
Fiziniai asmenys, rinkdamiesi automobilį, dažnai vadovaujasi emocijomis ar asmeninėmis nuostatomis, tuo tarpu juridiniai asmenys priima sprendimus, pagrįstus racionaliais skaičiavimais ir įmonės politika. Pagal tai, dažnas verslas, atnaujindamas ar pildydamas savo automobilių parką iš pirmo žvilgsnio brangius elektromobilius turėtų apeiti aplinkui, tačiau realybė kitokia: vis daugiau įmonių įsigyja netaršius, elektra varomus automobilius.
Europos Sąjunga yra užsibrėžusi tikslą tapti neutralia taršai, dėl to elektromobiliams taikomos kompensacijos. Pavyzdžiui, Lietuvoje perkant naują elektromobilį iš valstybės fizinis asmuo gali atgauti 5 tūkst. eurų, o juridinis – 4 tūkst. eurų. Pastarasis, jei perka iki 50 tūkst. eurų kainuojančią įkraunamą transporto priemonę, gali susigražinti ir pridėtinės vertės mokestį, taigi tam tikrais atvejais galutinė elektromobilio kaina gali būti netgi mažesnė už analogiško automobilio su vidaus degimo varikliu.
„Mes elektrifikaciją pradėjome jau prieš 5 metus, ir tai paskatino bendra mūsų įmonių grupės tvarumo politika bei ESG strategija. Pirmas aspektas, kuris svarbus, tai tvaresnės kelionės. Žinoma, naudojantis elektrinėmis transporto priemonėmis mieste turime ir pliusų, pavyzdžiui, nemokamos parkavimo vietos, o iki šių metų pabaigos ir nėra taikomas kelių mokestis elektrinėms krovininėms transporto priemonėms“, – aiškino „JCDecaux Lietuva“ komunikacijos vadovė Karolina Tomkevičiūtė, kurios atstovaujama įmonė plečia elektromobilių parką.
Šiandieninė netaršaus transporto skatinimo politika elektromobilius daro patrauklius įmonėms ne tik iš tvarumo, bet ir finansinės pusės: juos apsimoka pirkti ir eksploatuoti. Tačiau gali atsirasti ir ribojančių faktorių, kurių didžiausias – įkrovimas. Jis gali užtrukti gana ilgai, ir stotelių infrastruktūra gali pasirodyti nepakankamai išvystyta ir nepatogi, galiausiai, nemažoje dalyje viešųjų greito įkrovimo stotelių energijos kaina kandžiojasi.
Geriausia išeitis tam – įsirengti nuosavas įkrovimo stoteles prie biuro, ar gamybinių patalpų, kurios leidžia automobilius įkrauti ne tik patogiau, bet ir pigiau, už savo turimą elektros kainą, arba investavus į saulės energiją, netgi nemokamai. Šia kryptimi seka ir automobilių salonai.
„Nors elektrifikacijos procesas vis dar yra gana naujas, įsirengę savo įkrovimo stoteles jau pastebime tam tikrus privalumus,“ – komentavo „Fakto Auto“ popardaviminio aptarnavimo padalinio vadovas Valdemaras Rudzys. „Pavyzdžiui, mūsų klientai vertina galimybę įkrauti savo elektromobilius serviso metu – tai suteikia jiems papildomo patogumo ir užtikrina, kad po apsilankymo mūsų atstovybėje jų transporto priemonė bus visiškai paruošta kelionei. Be to, įkrovimo stotelės skatina mūsų darbuotojus dažniau rinktis elektromobilius ir prisideda prie įmonės tvarumo kultūros stiprinimo. Kalbant apie iššūkius, didžiausią jų dalį sudaro infrastruktūros plėtros sąnaudos, tačiau tikime, kad ilgainiui ši investicija atsipirks.“
Nuosavos infrastruktūros įrengimas gali sukurti patogumą ir leis sutaupyti pinigų ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau reikalauja gana nemažos pirminės investicijos. Tam, kad švarus mobilumas verslui būtų patrauklesnis, vėlgi, į pagalbą ateina valstybė. Lietuvos energetikos agentūra iki šių metų rugpjūčio 29 dienos kviečia juridinius asmenis teikti paraiškas paramai įsirengiant elektromobilių įkrovimo privačias stoteles darbovietėse, gauti. Parama siekia iki 50 proc. finansuotinų stotelės pirkimo ir įrengimo išlaidų, kurios yra fiksuotos: už kiekvieną įkrovimo prieigą, įrengtą ant sienos, įmonė gali gauti nuo 992,97 eurų ir nuo 1661,91 eurų – už kiekvieną įrengtą prieigą ant žemės.
„Juridiniams asmenims paramų intensyvumas yra itin didelis ir didžioji dalis kaštų grįžta įmonėms įsirengiant stoteles. Jeigu įmonė įsirengia 10 ar daugiau įkrovimo stotelių, kurios montuojamos ant stovo – tada didelė tikimybe, kad ENA paramos dydis padengs visas išlaidas susijusias su įkrovimo stotelių įrengimu.“, – pakomentavo stoteles montuojančios įmonės „Įkrautas“ vadovas Paulius Gūžys.
Pagrindinis reikalavimas stotelėms, norint gauti kompensaciją – stotelė privalo turėti dinaminį galios valdymo įrenginį.
„Įkrovimo stotelių įrengimo procesas pareikalavo tam tikro pasirengimo ir techninių sprendimų, jis gali reikalauti papildomo elektros tinklų pritaikymo ar infrastruktūros atnaujinimo, tačiau bendradarbiaudami su partneriais galėjome sklandžiai susitvarkyti su iššūkiais“, – tai, kad su specialistų pagalba susimontuoti stoteles nėra sudėtinga, pažymėjo 12 stotelių įsirengusio „Fakto Autocentro“ atstovas.
Ne paslaptis, kad dalis verslo svarsto apie elektrifikaciją daugiau iš ekonominės pusės, norėdami sutaupyti. Vis tik reikia suvokti, kad ekonominė nauda yra ilgalaikė, o ne trumpalaikė, reikalaujanti gana nemažos pirminės investicijos, kurios metu reikia įšaldyti pinigus, mat paramos vertinimo terminas siekia 55 dienas, o kai kuriais atvejais gali trukti net iki pusės metų.
„Kadangi kompensacijos gavimo terminas gali užtrukti 4 – 8 mėnesius, „Įkrautas“ siūlo neįšaldyti įmonėms savo lėšų. Tai reiškia, kad „Įkrautas“ įrengia stoteles nemokamai, o kai įmonė gaus kompensaciją iš ENA – tik tada ir atsiskaitys su mumis. Tokiu atveju įmonei nuosava įkrovimo stotelių infrastruktūra nieko nekainuos“, – sprendimą šiems nuogąstavimams pateikė Paulius Gūžys.
Netaršaus transporto skatinimo politika veikia. Kompensacijos elektromobiliams juos daro konkurencingus ir vertus dėmesio, o parama nuosavai įkrovimo infrastruktūrai darbovietėse elektromobilumą verslui daro patogiu, ir pigiu. Tai atsispindi elektromobilių pardavimuose. Valstybinė miškų urėdija įsigijo 89 elektromobilius, „Telia“ savo automobilių parke jau turi beveik 200 elektromobilių, švariais autobusiukais siuntas miestuose vežioja ir nemažai kurjerių.
